Vaizdo konferencijų VADOVAS
Patarimai ir rekomendacijos dėstytojui

Gytis Cibulskis, KTU


Vaizdo konferencija – kas tai?

Kuo ji skiriasi nuo įprastos, tradicinės paskaitos?

Ką turi žinoti dėstytojas rengdamas ir teikdamas modulį vaizdo konferencijų būdu?



ĮVADAS 2

1. VAIZDO KONFERENCIJŲ TECHNINIAI IR TECHNOLOGINIAI ASPEKTAI 2

1.1. Vaizdo konferencijų tipologijos 2

1.2. Vaizdo konferencijų įranga ir priemonės 3

Garso-vaizdo įranga 3

1.3. Techninės problemos 3

1.4. Reikalavimai vaizdo konferencijų patalpoms 4

2. VAIZDO KONFERENCIJŲ EDUKACINIAI ASPEKTAI 4

2.1. Žodinis pranešimas 4

2.2. Vaizdinė ir demonstracinė medžiaga 5

3. KOMUNIKACINIAI VAIZDO KONFERENCIJŲ ASPEKTAI 6

3.1. Dėstytojo ir studentų sąveika 6

3.2. Vaizdo konferencijų sistemos (VPS) panaudojimas 7

3.2.1. VPS kaip klausimų pateikimo priemonė 7

3.2.2. VPS kaip priemonė studentų reakcijai sužinoti 7

3.2.3. VPS kaip medžiagos pristatymo priemonė 7

3.2.4. VPS kaip priemonė studentų žinių patikrinimui 8

3.3. Bendravimas prieš kamerą 8

3.4. Reikalavimai aprangai 9

4. VAIZDO KONFERENCIJOS PLANAVIMAS BEI JOS DALYVIŲ FUNKCIJOS 9


ĮVADAS

Vaizdo konferencija – tai technologija įgalinanti sinchroninį bendravimą per atstumą vaizdu ir garsu, dažnai jį taip pat leidžia skaitmeninės informacijos mainus tarp konferencijos dalyvių. Vaizdo konferencijos turi puikias vizualines bei sąveikos galimybes, kurių dėka distancinio mokymosi procesas tampa efektyvesnis. Rengiant kursą, kuris bus teikiamas vaizdo konferencijų būdu, svarbu susipažinti su papildomais vaizdinės ir demonstruojamosios medžiagos reikalavimais, taip pat reikalavimais dėstytojo aprangai ir elgsenai prieš kamerą.

Dėstant vaizdo konferencijų būdu nepakanka ankstesnio patyrimo - reikia prisitaikyti prie "televizinių" sąlygų, t. y. mokytis kitaip sėdėti, stovėti, judėti, žiūrėti, kalbėti. Be reikiamų gebėjimų, dėstytojai gali jaustis nejaukiai, gali būti neišgirsti ir nesuprasti jų argumentai, mintys, teiginiai.

Komunikacija vaizdo konferencijoje skiriasi nuo paskaitos auditorijoje, todėl bendrauti su studentais gali sektis sunkiau.Vaizdo konferencijoje teikiama informacija (žodžiai, intonacijos, kūno kalba, iliustracijos), atitinkamomis technologijomis paverčiama skaitmeniniu signalu, tad studentą ji pasiekia pakitusi. Informacija turi būti pateikta aiškiai ir tiksliai, kad perdavimas jos neiškraipytų.

Komunikaciją vaizdo konferencijoje gali apsunkinti:

Distancinio mokymo komunikacijos tikslas – ne tik kalbėti, bet ir būti išgirstam bei suprastam. Kad tai įvyktų, reikia žinių ir pasirengimo.


1. VAIZDO KONFERENCIJŲ TECHNINIAI IR TECHNOLOGINIAI ASPEKTAI

1.1. Vaizdo konf erencijų tipologijos

Vaizdo konferencijų technologijos sujungia dvi ar daugiau vietų vaizdo ar garso signalu. Būdami skirtingose vietose dalyviai vienu metu gali girdėti ir matyti vieni kitus televizorių ekranuose, monitoriuose ar ekrane ant sienos.

Vaizdo konferencijos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius požymius:

  1. dvišalės (kai dalyvauja dvi nutolusios šalys, pagrindinis monitorius kiekvienoje pusėje rodo vaizdą iš kitos pusės, kurį “parenka” valdoma kamera) arba daugiašalės vaizdo konferencijos (tri jų ir daugiau vietų sujungimas vadinamas daugiašale vaizdo konferencija. Tokiu atveju monitoriuje matomi kiekvienos klasės dalyviai. Vaizdas mažesnis, tačiau galima įžvelgti ir numanyti kiekvienos grupės dalyvių reakciją. Daugiašalė vaizdo konferencija gali būti organizuojama taip, kad būtų matoma tik kalbanti šalis. Tokiu atveju serveris automatiškai perjungia vaizdą iš pradėjusios kalbėti šalies.).

  2. klasės /auditorijos (šis vaizdo konferencijų sistemos tipas leidžia bendrauti įvairaus dydžio žmonių grupėms, tokiu atveju reikalinga profesionali vaizdo konferencijų įranga, patalpoje turėtų būti keli dideli monitoriai, kelios valdomos kameros, galinčios apžvelgti kambarį, kompiuteris, multimedia projektorius) arba darbo vietos vaizdo konferencijos (šis vaizdo konferencijų tipas tinka individualiems ar labai nedidelių grupių kontaktams, jie gali dalyvauti vaizdo konferencijoje prie kompiuterių savo darbo vietose, tokios vaizdo konferencijos gali vykti turint minimalią vaizdo konferencijų įrangą. Maža kamera, pritvirtinta prie kompiuterio monitoriaus filmuoja darbo vietą šalia kompiuterio ir įmontuotas mikrofonas perduoda balsą, kurį galima girdėti per garsiakalbius).

1.2. Vaizdo konferencijų įranga ir priemonės

Norėdamas sėkmingai organizuoti mokymąsi vaizdo konferencijomis, dėstytojas ir kuratorius turi išmanyti jų įrangą. Šioje dalyje aiškinsime pagrindinius įrangos komponentus, aptarsime jų privalumus ir trūkumus.

Vaizdo konferencijų sistemą sudaro įvairiausia vaizdo ir garso įranga, kurias reikia perduoti ir teikti informaciją: monitoriai, kameros, mikrofonai, garsiakalbiai ir kt.

Garso-vaizdo įranga

Ekranas. Idealiausiu atveju siunčiamas vaizdas turėtų būti projektuojamas dideliame ekrane arba televizoriaus monitoriuje.

Kameros. Net paprasčiausia vaizdo konferencijų sistema turi turėti vieną kamerą, kad galėtų perduoti lektoriaus vaizdą, tik jis nematys studentų. Geriau, kai sistemoje yra dvi kameros abejose šalyse, kad abi sąveikaujančios pusės galėtų perduoti vaizdą.

Mikrofonai. Vaizdo konferencijose nau dojami įvairūs mikrofonai:

Prisegamas radijo mikrofonas tvirtinamas prie lektoriaus drabužių (švarko atlapo, atvarto) ir yra nuolat įjungtas. Taip pat naudojamas statomas mikrofonas lektoriui.

Stalo mikrofonas yra dedamas ant stalo. Jis surenka aplinkui s klindančius garsus, todėl naudotinas tada, kai pranešėjų arba diskusijos dalyvių daugiau.

Nešiojamas radijo mikrofonas taikomas didelėms auditorijoms, jis įjungiamas kalbant.

Vaizdo konferencijos metu aiškiai ir gerai girdėti lektoriaus pranešimą daug svarbiau nei matyti jo ryškų vaizdą. Todėl sesijos pradžioje būtina išsiaiškinti girdimumą, apsiprasti ir gebėti elgtis su mikrofonu.

Kompiuteris yra labai svarbus lektoriaus darbo vietos elementas, nes lektorius dažniausiai rengia pranešimą iliustruojančias skaidres (pateiktis) MS PowerPoint programa. Pateikties demonstravimas neįmanomas be kompiuterio.

Vaizdo projektorius svarbus auditorijos, į kurią transliuojama paskaita, elementas. Jis naudojamas skaitmenį vaizdą (ir pateikties, ir lektoriaus) projektuoti į ekraną, kad studentai matytų gerą, aiškų, pakankamo dydžio vaizdą.

Dokumentų kamera. Tai ne pagrindinis, bet papildomas įrenginys, kuriuo galima demonstruoti ne skaitmeninio formato informaciją (pvz., kai lektoriui reikia pademonstruoti kokį nors objektą, greitai ranka parašyti ir taip paaiškinti studentams nesuprantamus dalykus). Naudojant doku­mentų kamerą vaizdo kokybė stipriai nukenčia dėl vaizdo suspaudimo perdavimui kompiuterių tinklais. Dėl šios priežasties ji visiškai netinka vaizdo nuo skaidrių plėvelių demonstravimui.

1.3. Techninės problemos

Net ir geriausia technika gali sugesti, net ir labai gerai suplanavus vaizdo konferenciją, gali atsirasti nenumatytų sutrikimų.

Keli patarimai dėstytojui, kaip pasiruošti kritinėms probleminėms situacij oms:

Jei techninės problemos įvyko vaizdo konferencijos metu:

1.4. Reikalavimai vaizdo konferencijų patalpoms

Apšvietimas. Vaizdo konferencijų patalpose apšvietimui keliami kitokie reikalavimai nei įprastose auditorijose. Apšvietimas lemia perduodamo vaizdo kokybę, todėl reikia papildomai apšviesti lektorių ir filmuojamus objektus. Vaizdo kokybė taip pat priklauso nuo spalvinio fono. Rekomenduotina naudoti su žmogaus odos spalva kontrastuojančias spalvas (puikiai tinka įvairūs mėlynos ir žalios spalvos atspalviai). Jeigu matote, kad pasirinkta fono spalva kiek per tamsi, ją nesunkiai galima pašviesinti papildomai apšvietūs. Apšviečiant foną taip pat išvengiama bereikalingų šešėlių.

Lektoriaus darbo vieta. Paskaita trunka dvi akademines valandas, kartais ir ilgiau, tad lektoriaus darbo vietoje turi būti patogi kėdė ir darbo stalas. Ši darbo vieta turėtų būti pakankamai apšviesta, aprūpinta visa reikalinga technine ir kompiuterine įranga (pvz., dėstytojas turėtų matyti demonstruojamą pateiktį prieš save, kad nereikėtų nuolat gręžtis į ekraną ir pasitikrinti, kurią skaidrę demonstruoja). Prieš dėstytojo darbo vietą turėtų būti pastatytas televizorius, kuriame jis galėtų matyti save bei studentus. Kamera, filmuojanti pranešėją, turėtų būti sumontuota akių aukštyje, kad žiūrėjimas į kamerą nereikalautų jokių papildomų pastangų (nepatogiai išsilenkti, persikreipti ir t.t.).

Studentų darbo vietos auditorijoje. Studentų darbo vietos gali būti kompiuterizuotos arba ne. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju jos turi būti patogios ir gerai apšviestos. Gerai jei studentai siunčiamą vaizdą gali stebėti dideliame ekrane.


2. VAIZDO KONFERENCIJŲ EDUKACINIAI ASPEKTAI

2.1. Žodinis pranešimas

Vaizdo konferencijų studija yra neįprasta dėstytojo darbo vieta – pranešėjas tiesiogiai nebendrauja su studentais, nemato jų išraiškos ir t.t. Todėl pasirengti tokiai paskaitai reikėtų ypač kruopščiai. Ruošiantis rekomenduojama atsakyti į klausimus.

  1. Ką turiu pasakyti? Nesiti kėkite, jog pavyks viską išdėstyti ir nesistenkite to daryti. Susikoncentruokite ties esminiais, pagrindiniais paskaitos klausimais.

  2. Kam kalbėsiu? Tai ne auditorija, kur jūs matote studentus, netgi matydami juos ekrane negalite jų valdyti taip, kaip auditorijoje. Kiekvienas matantis jus ekrane, priima informaciją individualiai. Nereikia kreiptis į minią (nei balso tonacija, nei frazeologija), o į konkretų žmogų (įsivaizduokite, kad kalbate kaimynui, draugui). Aiškinkite taip, kad jis suprastų.

  3. Kodėl kalbėsiu? Turite žinoti, ko siekiate kalbėdami ar komentuodami vaizdus: informuoti, pamokyti, įtikinti, paskatinti, sujaudinti ar prajuokinti. Tikslas padės atsakyti į paskutinį klausimą.

  4. Kaip kalbėsiu? Tai gali būti paprasta kalba (vienas prieš kamerą), iliustruota (su įvairia vaizdine iliustracija), diskusija ar dialogas, jeigu manote, kad tema šitaip bus geriausiai atskleista.

Sakinių ilgis ir kalbėjimo struktūra. Kadangi žiūrovas nemato teksto, o tik girdi, vadinasi, kuo ilgesni sakiniai, tuo didesnė rizika būti nesuprastam. Rekomenduojama kalbėti trumpais sakiniais. Trumpiausiais sakiniais pasakoma tai, kas svarbiausia ar mažiausiai aišku. Ilgus sakinius geriau suskaidyti į keletą trumpesnių.

Vaizdo konferencinėje paskaitoje svarbu sudominti pirmaisiais žodžiais. Trumpi patarimai dėstytojui.

Pradžioje:

Dėstydami temą:

Baigdami:

Kalbos greitis. Studijoje reikėtų kalbėti įprastu tempu, kaip ir visada. Tačiau galite greitai nusibosti, jeigu kalbėsite vienodai lėtai ar vienodai greitai. Keičiant kalbėjimo tempą, galima pabrėžti (lėtinant) arba mažiau akcentuoti (pasakant greičiau, probėgomis). Geram oratoriui paprastai pakanka trijų kalbėjimo greičių - natūralaus, lėto ir greito. Jų kaitaliojimas būna labai efektyvus.

Nereikia bijoti pauzių. Trumpi sustojimai reikalingi įkvėpti, sukonstruoti būsimą sakinį (funkcinė pauzė), pabrėžti, akcentuoti (vertinimo pauzė), leisti klausytojui suvokti ir įsiminti (suvokimo pauzė).

Klystama, kai mėginama laiko stoką kompensuoti kalbėjimo greičiu. Kita vertus, nereikia painioti rašytinės ir šnekamosios ekspresijos, todėl neverta daryti pauzės po kiekvieno taško. Ilgesnė pauzė reikalinga tada, kai pereinama prie naujos minties.

2.2. Vaizdinė ir demonstracinė medžiaga

Vaizdo konferencijoje tekstą lydi iliustracijos. Įprastai vaizdo konferencijoms grafinės skaidrės arba pateiktis yra rengiama naudojant PowerPoint programinę įrangą. Ši technologija leidžia kurti paprastas ir informatyvias skaidres, kurias galima papildyti naujausia informacija.

Pateikties rengimas. Grafinėse skaidrėse vizualiai pateikta informacija padeda studentams susikoncentruoti ties esminiais dalykais. Todėl jose neturi būti daug teksto (t.y. visą kurso medžiagos paketą galite pateikti nutolusiems studentams iš anksto) – skaidrėse pateikiama tik svarbiausia informacija.

Skaidrė turi būti spalvota, tačiau saikingai naudokite paveikslėlius, nuotraukas, grafikus.

Rašykite tamsias raides šviesiame skaidrės fone arba šviesias raides tamsiame fone. Skaidrių kūrimo programa Microsoft PowerPoint siūlo keletą spalvų rašyti tekstą, jos geriausiai tinka pasirinktam skaidrės fonui.

Pavadinimus rašykite 36 arba 42 dydžio šriftu, tekstą - 24 ar 30 dydžio šriftu.

Be to, reikia padaryti juodai-baltas skaidrių kopijas ir pridėti prie platinamos medžiagos paketo. Studentai skaidrių kopijas turi gauti prieš paskaitą.

Pateikties demonstravimas. Skaidrės yra demonstruojamos kompiuteriu ir vaizdo projektoriumi. Kompiuteris stovi dėstytojo darbo vietoje. Skaidrės valdomos pele arba dviem klavišais (page up, page down). Spustelėjus pelę ar klavišą pasikeičia skaidrė.

Vaizdo įrašai. Vaizdo konferencijose sėkmingai gali būti naudojami ir vaizdo įrašai, tačiau jų trukmė neturi viršyti 10 min. Jei siužetas tęsiasi 20 min., jūs rizikuojate prarasti ryšį su studentais. Tokiu atveju rodykite dalimis, įterpdami klausimus, testus ar kitokias užduotis.


3. KOMUNIKACINIAI VAIZDO KONFERENCIJŲ ASPEKTAI

3.1. Dėstytojo ir studentų sąveika

Dėstytojo ir studentų sąveika vaizdo konferencijoje yra iššūkis pedagogui, kadangi studentai mato tik “kalbančią” dėstytojo galvą. Jie negali jausti tokio poveikio, kurį jaustų toje pačioje patalpoje. Tad lektorius turi sudominti studentus, kad jie ne tik stebėtų vaizdą ekrane, bet aktyviai bendrautų.

Kai kurie tradiciniai verbaliniai ir neverbaliniai komunikacijos signalai netinka šioms technologijoms. Studento jaudulį, nerimą, žvilgsnį ar judesio (pvz., norint klausti, nesupratus ir t.t.) sunku pastebėti monitoriuje.

Vaizdo konferencijos metu dalyvių komunikacija vyksta pagal kitus dėsnius nei tradicinėje auditorijoje. Komunikacija vaizdo konferencijoje reikalauja tam tikro protokolo, bei specifinių gebėjimų. Neretai komunikacijai pagyvinti būna naudojama specifinė techninė ar programinė įranga.

Pradėjus užsiėmimą vaizdo konferencijų būdu visi dalyviai turi suprasti ir priimti naują mokymosi situaciją. Jie turi valdyti įrangą, išmokti elgtis su mikrofonais, kamera ir t.t. bei bendrauti šios įrangos pagalba. Vaizdo konferencijos nėra televizija. Studentas pirmą kartą dalyvaudamas vaizdo konferencijoje gali “pasirinkti” pasyvaus stebėtojo vaidmenį, tačiau kartą “pasirinktas” vaidmuo, vėliau gali būti sunkiai pakeičiamas, todėl svarbu jau nuo pat pirmųjų akimirkų sudominti studentus ir paskatinti juos bendravimui.

Vaizdo konferencijos yra bendravimo terpė, todėl svarbu, kad kiekvienam būtų sudarytos sąlygos įgyti reikiamų gebėjimų. Studentai turėtų būti geranoriški ir pasirengę mokytis naujai mokymosi situacijai reikalingų dalykų. Jie turėtų išsiaiškinti ir išbandyti svarbiausias operacijas su įranga. Tik gerai įvaldę įrangą studentai nesijaus nutolę ir izoliuoti nuo dėstytojo, jie mokės ir galės paklausti, diskutuoti ir t.t. Jų elgesys priklauso nuo įvaldytų gebėjimų. Dėstytojai turėtų būti apmokomi, ir per pirmuosius užsiėmimus į mokymosi ir tolerancijos situaciją turėtų įtraukti ir studentus.

Keli patarimai, kaip kurti studento ir dėstytojo sąveiką:

Ir dėstytojas, ir nutolusioje klasėje esantis administratorius/technikas turi būti distancinio mokymo entuziastas, kūrybiškas, nuovokus, pasižymintis puikiais bendravimo įgūdžiais ir turintis humoro jausmą. Šios savybės būtinos nutolusiose klasėse dirbančiam dėstytojo asistentui ar kuratoriui, nes tai atsiliepia mokymosi efektyvumui.

3.2. Vaizdo konf erencijų sistemos (VPS) panaudojimas

Dėstytojo ir studento sąveikai pagyvinti Kauno technologijos universitete yra sukurta “VPS - vaizdo konferencijų palaikymo sistema”. VPS – tai programinė įranga įgalinanti efektyvų dėstytojo – studentų bendravimą vaizdo konferencijos metu.

Dėstytojas pasirinkęs vaizdo konferencijas kaip mokymo priemone turi keisti savo dėstymą ir atitinkamai pasirengti paskaitos scenarijų. Pateiksime keletą galimų paskaitos vedimo scenarijų panaudojant VPS sistemą.

3.2.1. VPS kaip klaus imų pateikimo priemonė

Gana dažnai studentams – ypač pirmą kartą dalyvaujantiems vaizdo konferencijoje yra sunku prisiversti paimti mikrofoną į rankas ir užduoti klausimą. Dėl šios priežasties nemažai klausimų taip ir lieka neužduoti, o studentai gana greitai praranda susidomėjimą paskaita. VPS sistema gali labai palenvinti šią užduoti. Tam netgi nebūtinas studentų išankstinis registravimas – studentas gali jungtis prie sistemos kaip “svečias” ir pateikti dėstytojui anoniminius arba pasirašytus klausimus visos paskaitos metu. Tuo tarpu dėstytojas turėtų paraginti studentus aktyviai klausinėti, o pats kas 15-20 min. pa daryti pauzes tarp dėstomos medžiagos ir peržvelgti susikaupusius klausimus. Į klausimus dėstytojas gali atsakyti žodžiu, čia pat vaizdo konferencijos metu. Jeigu klausimų labai daug dėstytojas vaizdo konferencijos metu gali atsakyti tik į pačius aktualiausius, o atsakymus į likusius klausimus pateikti raštu pasinaudojant VPS sistemos teikiamomis galimybėmis. Po paskaitos būtu gerai pateikti bent jau trumpus atsakymus raštu ir į tuos klausimus kurie buvo aptarti vaizdo konferencijos metu. Dėstytojas taip pat gali pasitelkti į pagalbą asistentą (doktorantą ar gerai tą dalyką išmanantį studentą) kuris savo kompiuteryje stebėtu užduodamus klausimus ir rašytu atsakymus raštu. Tačiau reikia nepamiršti, kad studentams visada malonu išgirsti, kaip dėstytojas atsako būtent į jų užduotą klausimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama paskaitos pabaigoje trupmai apžvelgti klausimus ir pakomentuoti asisteneto p arašytus atsakymus.

Tuo atveju, kai studentai yra registruojami VPS sistemoje ir paskaitoje dalyvauja ne kaip “svečiai”, bet kaip pilnaverčiai dalyviai (prisijungę su savo Vardu ir Pavarde) galima pasinaudoti dar viena VPS sistemos funkciją. Tokiu atveju VPS sistemoje pateiktą klausimą mato tik tas studentas kuris jį uždavė bei dėstytojas ir jo asistentas. Parašydamas atsakymus dėstytojas ar jo asistentas gali paviešinti aktualesnius ar beatsikartojančius klausimus taip suformuodamas dažnų klausimų/atsakymų sąrašą. Studentai savo ruožtu matys savo pačių užduotus klausimus bei tuos klausimus/atsakymus kurie buvo dėstytojo paviešinti. Svarbu žinoti, kad klausimai pasibaigūs paskaitai yra saugomi tol kol jų neištrina dėstytojas, taigi studentai bet kada gali prisijungti prie sistemos ir peržiūrėti ten saugomus klausimus/atsakymus, ar pateikti naujus klausimus.

3.2.2. VPS kaip priemonė studentų reakcijai sužinoti

Studentų reakciją ir susidomėjimą dėstoma paskaita gana gerai atspindi jų pateikiami klausimai, tačiau nevisi studentai yra aktyvus užduodant klausimus, tuo tarpu dėstytojui paskaitos metu dažnai būna naudinga žinoti visų studentų nuomonę vienu ar kitu konkrečiu klausimu. Tokiu atveju galima pasinaudoti VPS sistemos “Taip/Ne” klausimų galimybe. Dėstytojas gali užduoti bet kokį klausimą į kurį galima atsakyti Taip arba Ne, Sutinku/Nesutinku ir pan. (pvz. “Ar supratote išdėstytą temą?”). Dėstytojo užduotą klausimą savo kompiuterių ekranuose studentai pamato kelių sekundžių bėgyje. Atsakydami jie turi su pelyte spragtelėti ant žalio veiduko “J ” - kas reikštų teigiamą atsakymą arba ant raudono veiduko “ L” kas reikštų neigiamą atsakymą. Tuo tarpu dėstytojo ekrane grafiškai atvaizduojamas santykinis pasiskirstymas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų, o taip pat pateikiamos teigiamų ir neigiamų atsakymų skaitinės reikšmės. Šios priemonės pagalba labai patogu “susirinkti” momentinę studentų reakciją. Kadangi atsakymų rezultatai yra visiškai anonimiški ir dėstytojas mato tik kiekybinę jų išraišką, galima tikėtis gana objektyvių apklausos rezultatų. Tokiu būdu dėstytojas šią galimybę gali panaudoti ir savikontrolei siekdamas tobulinti savo dėstymo (pvz. paskaitos gale paklausdamas “Ar patiko ši paskaita?”, “Ar norėtumete, kad paskaitoje būtų daugiau bendravimo?” ir pan.).

3.2.3. VPS kaip medžiagos pristatymo priemonė

Dėstytojas tipinėje vaizdo konferencijoje medžiagą demonstruoja pasinaudodamas galimybę į nutolusias klases nusiųsti savo kompiuterio ekrano vaizdą. Tokių atveju visa demonstracinė medžiaga nutolusiose klasėse projektuojama dideliame ekrane multimedia projektoriaus pagalba. Tačiau šis būdas nelabai tinka smulkios grafikos ar teksto demonstravimui, nes studentai sėdėdami toli nuo ekrano neviską gali įžiūrėti. Tokių atvejų gali padėti VPS galimybė sinchroniškai demonstruoti interneto šaltinius. Tai įgalina demonstruojamą medžiagą perduoti tiesiai į kiekvieno studento kompiuterį. Vienintelė sąlygą, kad medžiagą kurią dėstytojas nori demonstruoti studentams prieš paskaitą reikia paskelbti internete. Konkrečiu paskaitos momentu norėdamas parodyti internete paskelbtą medžiagą dėstytojas turi VPS sistemoje įvesti URL nuorodą į tą medžiagą ir paspausti mygtuką “siųsti”. Nuoroda tuojau pat bus perduota į studentų kompiuterius ir VPS akimirksniu atvers nurodytą puslapį internete. Ruošiant tokio tipo medžiagą reikia nepamiršti, kad studentai pamatę interneto puslapį kuriame yra nuorodos į kitus puslapius, labai greitai gali nuklysti nuo mokomosios medžiagos, tačiau tokia galimybė kartais gali būti ir naudinga, jei dėstytojas specialiai duoda laiko savarankiškoms interneto šaltinių studijoms. Medžiaga nebūtinai turi būti ruošiama pačio dėstytojo, šiuo metu internete yra labai daug mokymosi resursų ir kruopščiai juos atrinkus galima puikiai paįvairinti paskaitą. Šiam demonstravimo būdui taikyti studentai nebūtinai turi būti registruoti VPS sistemoje, užtenka prisijungti “svečio” teisėmis. Tokią demonstraciją derinant su VPS interaktyvumo skatinimo bei žinių patikrinimo priemonėmis galimą pasiekti puikių rezultatų.

3.2.4. VPS kaip priemonė studentų žinių patikrinimui

Studentai – registruoti vartotojai, dėstytojas užduoda iš anksto pasiruoštus klausimus su galimybe pasirinkti teisingą atsakymą iš keletos galimų.

Žinių patikrinimas dažnai yra egzaminas ne tik studentui bet ir dėstytojui, nes būtent jo metu dėstytojas pamato, kaip efektyviai jis sugebėjo perteikti žinias. Tradicinėje paskaitoje vien iš studentų reakcijos dėstytojas gali nuspėti, kaip jiems sekasi perprasti dėstomą medžiagą. Tuo tarpu vaizdo konferencijoje tai pamatyti beveik neįmanoma. Tam, kad žinių patikrinimas netaptu nemaloniu netikėtumu tiek dėstytojui tiek studentui, jį daryti reikėtų daug dažniau nei tai yra daroma tradicinėse paskaitose. Daugelis mano, kad vaizdo konferencijos tam visiškai nepritaikytos, tačiau naudojant VPS žinių patikrinimą galima daryti taip dažnai kaip tik reikia. Dėstytojas dar prieš paskaitą pasiruošią klausimų, kuriuose studentai iš pateiktų atsakymu turi pasirinkti teisingus. Į VPS sistemą šiuos testus suvesti yra labai paprasta, tačiau jei reikia tai padaryti gali padėti ir asistentas. Paskaitos metu dėstytojas, reikiamu momentu, pasiunčia pasirinktus klausimus studentams užduodamas laiko intervalą per kurį turi būti atsiųsti atsakymai. Kelių sekundžių bėgyje studentai išvysta testą savo kompiuterių ekranuose ir per nurodytą laiką pažymi teisingus atsakymus bei išsiunčia testą patikrinimui. Tuo tarpu dėstytojas išsiuntęs testą pereina į rezultatų stebėjimo rėžimą ir mato kiek teisingų ir kiek neteisingų atsakymų buvo pažymėta. Ši priemonė skirta ne egzaminavimui, bet savikontrolei ir individuali statistika nėra kaupiama. Dėstytojas bet kuriuo paskaitos metu gali greitai patikrinti, kaip aplamai auditorija įsisavino dėstomą medžiagą bei reikalui esant koreguoti paskaitos eigą. Studentai tokiu būdu priversti pasitikrinti savo žinias ir paskatinami analizuoti rezultatus bei aktyviau dalyvauti paskaitoje.

3.3. Bendravimas prieš kamerą

Gestai ir nežodinė kalba. Tiek auditorijoje, tiek vaizdo konferencijoje - gestai ir kita kūno raiška perteikia ne mažiau reikšmių nei žodžiai ir intonacija.

Dėstantis studijoje dėstytojas turėtų elgtis natūraliai ir nesistengtų pakeisti savo prigimties. Gestai, mimika ir kiti kūno judesiai ekrane yra labai pastebimi, todėl juos reikėtų kontroliuoti: nesiūbuokite, nesisupkite, nesiblaškykite. Be to, šios technologijos nepritaikytos užfiksuoti labai greitus, staigius judesius bei perduoti juos neprarandant vaizdo kokybės. Vaizdo konferencijoje rekomenduotini ramūs judesiai.

Keli patarimai, ką reikėtų prisiminti sėdint prieš kamerą:

Žvilgsnis. Vaizdo konferencijos metu būtina žvilgsnį kreipti į kamerą. Taip kuriamas ryšys tarp kalbančiojo ir klausančiojo. Jums norėtųsi kalbėti monitoriui, kuriame matote studentus, tačiau tokiu atveju nukreipsite akis nuo kameros. Jei žvilgsnis bus nukreiptas ne tiesiai į kamerą, studentai jausis stebintys vaizdą ekrane, bet netiesiogiai dalyvaujantys užsiėmime. Įsivaizduokite, kad kamera - tai vienas studentas klasėje. Dėstytojas nepakeliantis akių nuo teksto, neužmezga kontakto su studentu, yra neįtaigus. Kreipiantis į studentus, reikia žiūrėti į kamerą .

3.4. Reikalavimai aprangai

Dėstytojo apranga turėtų būti patraukliai paprasta ir įprasta, kad pranešėjas jaustųsi patogiai. Vaizdo konferencijos kelia tik kelis specifinius reikalavimus dėstytojo aprangai. Dryžuoti ar smulkiai languoti drabužiai bei sudėtingi raštai sukelia “mirgėjimo" efektą, neigiamai veikia vaizdo kokybę ir ryškumą (dėstytojo drabužis nuolat mirguliuoja ir “juda”).

Tinkamos spalvos. Venkite kra štutinumų, t. y. labai šviesių ir labai tamsių spalvų. Tamsios spalvos drabužis reikalaus papildomo apšvietimo, nes ekrane pranešėjas atrodys tamsus. Šviesi spalva jį "darys bespalvį" arba reikės kontrastinio tamsaus fono.

Kamerai palankiausios spalvų spektro viduryje esančios spalvos: žydra, žalia ir purpurinė. Jas lengva fokusuoti, ekrane atrodo realios.

Puikiai atrodo žalios spalvos diapazonas nuo samaninės ir tabakinės iki smaragdinės (tamsiai žali atspalviai – atrodo juodi, o šviesūs akina).

Tačiau prieš pasirenkant rūbo spalva pravartu pasidomėti koks bus spalvinis fonas – apsivilkę tokios pat spalvos rūbus rizikuojate “ištirpti” fone.


4. VAIZDO KONFERENCIJOS PLANAVIMAS BEI JOS DALYVIŲ FUNKCIJOS

Be dėstytojo ir studentų vaizdo konferencijoje taip pat aktyviai dalyvauja, nors ir yra mažiau pastebimi, technikai, asistentas, administratorius. 1 lentelėje pabandysime apžvelgti visų vaizdo konferencijos dalyvių funkcijas ir pareigas planuojant bei organizuojant vaizdo konferneciją.




Vaizdo konferencijos dalyvių funkcijos bei veiksmai

1 lente

Veikėjai

Savaitė prieš VK

Kelios dienos prieš VK

Prieš pat VK

VK metu

Po VK

Dėstytojas/
Pranešėjas

Susipažįsta su VK rekomendacijomis (skaidrių rengimo, elgesio, VPS naudojimo).

Apsisprendžia dėl VK scenarijaus ir informuoja apie tai administratorių. Jei VK reikės vieno ar kelių asistentų, numato kas jais bus ir jei reikia administratoriui pateikia sąrašą studentų/dalyvių bei asistentų užregistravimui VPS sistemoje.


Aptaria su asistentu VK scenarijų. Su asistento pagalba ar be jos paruošia skaidres bei medžiagą ir testus VPS sistemoje. Taip pat, atskirame tekstiniame faile pasiruošia Taip/Ne klausimus. Paruoštas skaidres bei demonstracinę medžiagą nusiunčia administratoriui.

Jei ir praeitoje paskaitoje buvo naudot a VPS sistema dar karta peržiūri studentų užduotus klausimus ir atsako į naujus.

Dar karta su asistentu peržiūri VK scenarijų.

Kompiuteryje pasiruošia skaidres demonstravimui, o taip pat prisijungia prie dėstomo kurso VPS sistemoje ir peržiūri ar nėra naujai užduotų klausimų.

Pagal numatytą scenarijų skaito paskaitą/pranešimą, demonstruoja skaidres bei VPS sistemoje pasiruošta medžiagą. Iškilus techninėms problemoms nesiblaško ir ramiai laukia kol technikai jas pašalins, jeigu mato, kad technikai problemos nepastebėjo drąsiai ir garsiai per mikrofoną paprašo jų pagalbos.

Išsako savo pastabas ir pageidavimus asistentui bei VK studijos technikams ir administratoriui. Jei reikia peržiūri klausimus užduotus VPS sistemoje ir atsako į juos raštu arba paveda tai padaryti asistentui.

Asistentas


Aptaria su dėstytojų/pranešėju VK scenarijų ir jei reikia padeda jam paruošti skaidres, medžiagą bei testus.

Dar karta su dėstytojų/pranešėju peržiūri VK scenarijų.

Prisijungia prie dėstomo kurso VPS sistemoje.

Pagal numatytą scenarijų asistuoja dėstytojui. Iškilus techninėms problemoms kreipiasi į technikus, o jas pašalinus duoda ženklą dėstytojui.

Aptaria VK eigą su dėstytoju/pranešėju. Jeigu reikia numato kitos VK scenarijų.

Studentas/
Dalyvis


Jeigu tai ne pirma pas kaita, prisijungia prie VPS sistemos peržiūri ten esančius klausimus/atsakymus, bei esant poreikiui užduoda naujus klausimus.

Klasių asistentams ar technikams nurodžius jungiasi prie reikiamo kurso VPS sistemoje.

Studijoje sėdintys VK dalyviai norėdami paklausti pakelia ranką ir palaukia kol jiems bus perduotas mikrofonas.

Klasėse sėdintys dalyviai stebi paskaitą/pranešimą. VK įrangos bei VPS galimybių pagalba dalyvauja vaizdo konferencijoje.

Norėdami užduoti klausimą balsu kreipiasi į klasės techniką.


Jeigu duota, užpildo anketas padėdami tobulinti VK kokybę.

Studijos Administra­torius

Supažindina dėstytoją/pranešėją su VK rekomendacijomis (skaidrių rengimo, elgesio, VPS naudojimo). Paragina dėstytoją/pranešėją numatyti VK scenarijų. Informuoja dalyvaujančių klasių administra­torius bei technikus apie VK, jos scenarijaus ypatumus ir reikalingą išankstinį pasiruo­šimą. Jei reikia užregistruoja dėstytojo/pra­nešėjo pateiktą studentų/dalyvių ir asistentų sąrašą VPS sistemoje.

Jei reikia paragina dėstytoją/pranešėją atsiųsti skaidres, o jas gavęs patikrina ar jos veikia korektiškai. Patikrintas skaidres įrašo į pranešėjo kompiuterį studijoje.

Jei reikia atspausdina padalomąją medžiagą bei išsiuntinėja skaidres dalyvaujančių klasių administratoriams.

Jei reikia pasirūpina rodyklėmis į VK studiją, organizuoja dalyvių registraciją.
Pasiteirauja dėstytojo/pranešėjo ir technikų ar nėra jokių organizacinių nesklandumu. Jei reikia imasi iniciatyvos juos pašalinti.

Prisijungia prie kurso VPS sistemoje.*

Jei reikia trumpai instruktuoja dalyvius kaip elgtis VK metu.

Stebi VK, pirmas pastebi kylančias problemas bei imasi iniciatyvos jas pašalinti. Reikalui esant VPS pagalba siunčia žinutes dėstytojui, asistentams ar technikams.

Pasiteirauja dėstytojo apie VK kokybę, pageidavimus ateičiai. (galbūt duoda užpildyti spec. paruoštas anketas dėstytojui ir/arba studentams, remiantis kuriomis būtų galima tobulinti aptarnavimą bei VK kokybę ateityje).

Su technikais aptaria buvusius nesklandumus ir numato, kaip jų išvengti ateityje.

Studijos
Technikai

Pagal administratoriaus nurodymus atlieka reikiamus išankstinio pasiruošimo darbus.

Informuoja LITNET valdymo centro darbuotojus apie būsimą VK bei joje dalyvaujančius miestus.

Atlieka reikiamus pasiruošimus, įrangos bei VK ryšio testavimus. Su LITNET bei nutolusių klasių technikų pagalba operatyviai šalina iškilusias ryšio problemas.

Atlieką pilną VK studijos įrangos aptarnavimą. Įdėmiai seką VK eigą ir operatyviai sprendžia kylančias technines problemas. Palaiko ryšį su klasių technikais, duoda jiems nurodymus bei patarimus.

Su administratoriumi aptaria buvusius nesklandumus ir numato, kaip jų išvengti ateityje.

Jeigu reikia atstato tipinę VK įrangos konfigūraciją.

DM klasės Administra­torius

Pagal Studijos administratoriaus nurodymu s rezervuoja DM klasę bei organizuoja reikiamus išankstinio pasirengimo darbus.

Jei reikia atspausdina padalomąją medžiagą.

Jei reikia pasirūpina rodyklėmis į DM klasę bei organizuoja dalyvių registraciją.

Jei reikia trumpai instruktuoja dalyvius kaip elgtis VK metu.


Jei reikia organizuoja dalyvių anketavimą. Su DM klasės techniku aptaria buvusius nesklandumus ir numato, kaip jų išvengti ateityje.

Klasių technikai

Pagal nurodymus gautus iš administratoriaus bei studijos technikų atlieka reikiamus išankstinio pasiruošimo darbus

Testuoja ryšio kokybę per LITNET mazgą, patikrina institucijos lokalaus tinklo konfigūraciją bei funkcionavimą, ir jei reikia imasi iniciatyvos nesklandumų pašalinimui.

Patikrina LITNET ryšio kokybe bei tarpmiestinio kanalo apkrautum ą. Jeigu tai būtina imasi veiksmų kanalo apkrautumui sumažinti. Atlieka kitus reikiamus pasiruošimus, įrangos bei VK ryšio testavimus. Reikalui esant padeda prisijungti prie VPS sistemos.

Atlieka pilną VK klasės įrangos aptarnavimą. Įdėmiai seką VK eigą ir operatyviai sprendžia klasėje kylančias technines problemas. Palaiko ryšį su studijos technikais ir informuoja juos apie VK kokybi­nių parametrų (garso, vaizdo, skaidrių, ir pan.) pokyčius. Klasėje esantiems VK dalyviams užtikrina technines sąlygas balsu paklausti ir dalyvauti vaizdo konferencijoje.

Su DM klasės administratoriumi aptaria buvusius nesklandumus ir numato, kaip jų išvengti ateityje.

Jeigu reikia atstato tipinę VK įrangos konfigūraciją.
Užpildo VK techninio įvertinimo anketą (anketą reikia p
aruošti, gal internete).


* Pats administratorius dalyvauja VPS tik ypač sudėtingų renginių metu. Paprastos paskaitos metu VPS sistemos administratoriumi gali pabūti vienas iš Studijos technikų.

9