KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

INFORMATIKOS FAKULTETAS

LATEX formato dokumentų konvertavimas į HTML puslapius

Informatikos teorija (Optimizavimas)

Individualus darbas

Atliko: doktorantas R. Kubiliūnas

Priėmė: profesorius J. Mockus

KAUNAS

2003

Turinys

Turinys 2

1.Trumpa LATEX dokumentų samprata 3

2.LATEX dokumentams peržiūrėti skirta programinė įranga 6

2.1.Linux operacinėje sistemoje 6

2.2.Windows operacinėje sistemoje 6

2.3.LATEX dokumento konvertavimas į DVI bei PDF formato dokumentus 8

2.3.1.Pasiruošimas prieš konvertuojant LATEX dokumentus 8

2.3.2.Konvertavimas Linux operacinėje sistemoje 9

2.3.3.Konvertavimas Windows operacinėje sistemoje 10

3.LATEX dokumentams konvertuoti į HTML puslapius skirta programinė įranga 11

3.1.LATEX2HTML konverterio diegimas operacinėje sistemoje 11

3.1.1.Su konverteriu susijusi ir jam reikalinga papildoma programinė įranga 12

3.1.2.Papildomos programinės įrangos diegimas Linux ir Windows operacinėse sistemose 13

3.1.3.Konverterio diegimas Linux operacinėje sistemoje 14

3.1.4.Konverterio diegimas Windows operacinėje sistemoje 14

3.2.LATEX2HTML konverterio naudojimas ir parametrai 15

4.Stud2nn knygos LATEX formate konvertavimas į HTML puslapius 16

4.1.Stud2nn knygos pritaikymas LATEX2HTML konverteriui 17

4.2.Stud2nn knygos konvertavimas panaudojant specialius LATEX2HTML parametrus 19

4.2.1.Pilna veiksmų seka Linux operacinėje sistemoje 19

4.2.2.Pilna veiksmų seka Windows operacinėje sistemoje 20

Išvados 23

Literatūra 24



1.Trumpa LATEX dokumentų samprata

Tais laikais, kai dar nebuvo asmeninių kompiuterių, dokumentai buvo rašomi ranka arba spausdinami spausdinimo mašinėle. Loginė ir grafinė struktūros tokiu atveju buvo autoriaus galvoje. Tad tradicinį publikavimo procesas būtų galima išskaidyti į tokius etapus:

Paplitus pigiems ir našiems asmeniniams kompiuteriams pasidarė įprasta dokumentus ruošti, naudojantis kompiuteriais. Tuomet autorius be rankraščio kūrimo atlieka ir redaktoriaus vaidmenį. Spaustuvės rinkėjo vaidmenį atlieka dokumentų ruošimo sistema (DRS). Pastaroji sistema pagal atitinkamas grafinės struktūros žymes gamina dokumentą fizinėje formoje.

Senesnėse DRS žymės buvo grafinės, kaip ir yra įprasta leidyboje. Rašydamas tekstą autorius nurodo tam tikras teksto dalis, kurios turėtų būti parašytos kursyvu arba pusjuodžiu šriftu, nustato atstumus tarp simbolių, eilučių ir pastraipų. Šiuo atveju pats autorius yra atsakingas už tai, kad vieno lygio elementai turėtų vienodą išvaizdą ir atstumai tarp eilučių. Tai sukelia autoriui papildomą rūpestį. Tokios dokumentų ruošimo būdas vyravo 1960-aisiais metais pirmos kartos grafinėse dokumentų ruošimo sistemose.

Tobulėjant grafinėms DRS, jose atsirado priemonės nurodyti loginius dokumento struktūros elementus. Tai tapo įmanoma, apjungus keletą grafinių žymių į grupę ir pavadinus ją vardu, kuris atspindi loginės struktūros elementą, pavyzdžiui, skyrius. Šis mechanizmas atsirado dokumentų ruošimo sistemoje Macros ir buvo pavadintas tokiu pačiu vardu. Pavyzdžiui, skyriaus antraštės makro apibrėžtis turi vieną parametrą, būtent skyriaus pavadinimą ir apjungia keletą komandų: baigti einamąją pastraipą, nustatyti atitinkamą vertikalų tarpą, tekstiniam parametrui nustatyti pusjuodį šriftą, užbaigti antraštės eilutę, įdėti vertikalų tarpą. Patogesnės makroapibrėžtys dar sunumeruoja antraštes ir įdeda antraštės tekstą į turinio sąrašą kartu su puslapio numeriu.

Remiantis sukaupta poligrafijos patirtimi, yra sukurta daug makro paketų, kurie lydi daugelį DRS. Kai kuriose dokumentų ruošimo sistemose tiesiogiai apdoroja dokumento loginę struktūrą. Šiose sistemose loginė struktūra yra realizuojama žymėmis, kurios atitinka makroapibrėžtis, kuriose yra grafinės struktūros komandos. Šios sistemos yra tarpinės tarp pirmos ir antros dokumentų ruošimo sistemų.

Antros kartos dokumentų ruošimo sistemose tiek loginė, tiek grafinė struktūra yra aprašoma deklaratyviai. Loginė struktūra yra aprašoma, naudojantis dokumentų aprašo kalbomis, kurios dar yra vadinamos žymių kalbomis (angl. Markup Languages).

Dokumentų ruošimo sistemos yra skirstomos į paketines ir interaktyvias. Abiejų klasių sistemose yra mišrios posistemės.

Grynosiose (paketinėse) formato tvarkyklėse dokumento redagavimas yra atskirtas nuo formavimo. Naudojantis redaktoriumi, yra sukuriamas dokumento aprašas. Šį aprašą apdoroja formato tvarkyklės (angl. formatter). Taip yra paruošiamas matomas dokumentas. Grynosios formato tvarkyklės gali būti vadinamos dokumentų kompiliatoriais arba paketinėmis formato tvarkyklėmis.

Pirmosios grynosios formato tvarkyklės atsirado 1960 metais. Tuo metu prieinamas išvesties įrenginys buvo spausdintuvas, panašus į rašomąją mašinėlę, o dokumento turinys buvo įvedamas iš perforacinių kortų. Dauguma dokumento komponentų buvo susiję su dokumento eilutėmis ir puslapiais. Tik nedaugelis objektų atsižvelgė į dokumento loginę struktūrą: žodžius ir skyrius. Formato kalbos buvo fiksuotos ir neišplečiamos. Dokumentų aprašai, skirti tokioms formato tvarkyklėms, turėjo formato komandas.

1970 metais buvo sukurtos patobulintos grynosios formato tvarkyklės. Dokumento aprašas atrodė taip pat, tačiau padidėjo funkcijų skaičius. Pasiūlytos naujos idėjos.

Šiuo atveju dokumentas susideda iš loginių objektų (sakinių, skyrių, skirsnių), formato tvarkyklė manipuliuoja šiais objektais. Padidėjo galimų išvesties įrenginių skaičius. Aukštesnio lygio komandos buvo kuriamos, remiantis makro apibrėžtimis, tačiau žemesnio lygio primityvai taip pat buvo naudojami struktūrinėse formato tvarkyklėse.

Kita grynųjų formato tvarkyklių karta yra vadinama daugelio objektų struktūrinėmis formato tvarkyklėmis (angl. pure structured formatting systems with many objects). Šios sistemos atsižvelgia į dokumento loginę struktūrą, kaip antai Scribe, TeX , LaTeX ir kitos. Jos veikia įvairiose kompiuterinėse platformose ir pateikia išvesties dokumentą nepriklausomu nuo išvesties įrenginių formatu.

TeX sukūrė Donaldas Knutas. Tai paketinė priemonė. Kitaip negu TROFF sistemoje, visos formatavimo funkcijos yra viename pakete. Instrukcijos prasideda simboliu ‘\’ ir gali būti bet kurioje dokumento vietoje. Dokumento apraše pastraipas nurodo tuščia eilutė. Pastraipą į eilutes skirsto TeX formato tvarkyklė. Dokumento elementų hierarchija yra nurodoma figūriniais skliaustais {}. Šie skliaustai nurodo ir teksto dalis, kurioms galioja tam tikros instrukcijos. TeX sistema leidžia naudotojui kurti parametrizuotus makrosus.

TeX dokumente yra aprašomos sudėtingos matematinės formulės, lentelės ir pan. TeX leidžia autoriui tiesiogiai nustatyti objekto vietą puslapyje ir paruošti kokybišką vaizdą. Formato tvarkyklių kalbos yra galingos ir lanksčios. Šios sistemos atitinka ne autoriaus, o spaustuvės rinkėjo lygmenį. Išnaudoti visas potencialias šių sistemų galimybes sugeba tik naudotojas, turintis programavimo įgūdžių. Todėl jų taikymas lieka išskirtine poligrafijos bei programavimo profesionalų sritimi.

1985 metais Leslie Lamport sukūrė TeX išplėtimą — LaTeX formatą — kuriame yra naudojamas deklaratyvus dokumento objektų hierarchijos aprašas. Dokumento objektams aprašyti yra sukurtas aukšto lygio komandų (kitaip vadinamų makro paketais) rinkinys. LaTeX kalba yra labiau žymenų kalba, nei grynas TeX. LaTeX kalba leidžia:

LaTeX dokumento vaizdą apibrėžia dokumento stiliai. Autoriai nesijaudina dėl tvarkomo dokumento vaizdo. LaTeX sistema atitinka autoriaus lygmenį. Dokumento grafinės struktūros aprašas yra saugomas dokumento klasės apraše (DKA, angl. Document Type Definition – DTD). Dokumente tik nurodama klasės aprašo byla, tačiau ji nėra įtraukiama į dokumento tekstą. LaTeX formato tvarkyklė generuoja grafinę struktūrą DVI kalba. Spausdintuvui, spausdinančiam dokumentus PostScript kalba, DVI dokumentą reikia išversti į PostScript kalbą. Tai atlieka DVIPS transliatorius.

Paketinės DRS branduolys yra formato tvarkyklė (angl. formatter). Formato tvarkyklė apdoroja dokumento aprašą ir pagamina grafinę struktūrą puslapio aprašo kalba, pavyzdžiui, Postscript, DVI ir kitos. Formato tvarkyklė padalina tekstą į eilutes ir į puslapius, sunumeruoja puslapius, įstato paveikslus ir lenteles į tinkamą vietą. Paketinėse formato tvarkyklėse paveikslai ir lentelės yra slankūs objektai. Tokiu būdu, jei jie netelpa viename puslapyje, jie perkeliami į kitą, o tekstas einantis už slankaus objekto yra perkeliamas į atsilaisvinusią vietą. Puslapio aprašo kalba yra sudėtinga, todėl dokumento vaizdą aprašytą puslapio aprašo kalba vizualizuoja specialios tvarkyklės. Paketinių sistemų dokumentų ruošimo būdą pailiustruosime paketinės DRS ,,LaTeX“ pavyzdžiu.

Grynas tekstas ,,LaTeX“ sistemose renkamas bet kokio ilgio eilutėse. Tarpų ilgis taip pat nėra svarbus. Formato tvarkyklė ignoruoja dokumento tarpus ir eilučių ilgį. Iš dokumento eilučių formato tvarkyklė generuoja užduoto ilgio eilutes bei tarpus. Tam, kad būtų gautos vienodo ilgio eilutės, tarpai tarp žodžių turi būti platinami arba siaurinami.

Didžiulis LaTeX kalbos populiarumas lėmė jos paplitimą tokiose srityse, kuriose ji nebuvo iš pradžių numatyta. Tobulėjant kompiuterinėms technologijoms, buvo kuriami įvairūs formatai, turintys LaTeX pavadinimą. LaTeX3 projektas bando atstatyti vieningą formatą bei toliau jį tobulinti. Tai yra ilgalaikis tikslas. Pirmasis žingsnis — LaTeX2e sukūrimas (Kopka ir Daly).

Plačiau apie LATEX dokumentų kūrimą galima pasiskaityti šiuo adresu internete: <http://mokslas.vdu.lt/tex/>[4.2.2].

2.LATEX dokumentams peržiūrėti skirta programinė įranga

Norint peržiūrėti LATEX dokumentus prieš juos atspausdinant, pirmiausia reikia juos konvertuoti į DVI formatą. DVI formato failus galima peržiūrėti specialia programine įranga skirta ir PDF formato dokumentams peržiūrėti. Savaime aišku LATEX dokumentus galima peržiūrėti ir paprastu tekstiniu redaktoriumi, kadangi jie yra tik įprastiniai tekstiniai dokumentai, tačiau tokiu atveju dokumentas matomas kartu su formatavimo žymėmis bei tekstiniu būdu užrašytomis formulėmis netaikant jokių dokumento formatavimo/išdėstymo stilių.

2.1.Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje paprastai papildomos programinės įrangos diegti nereikia. LATEX dokumentams tvarkyti ir peržiūrėti skirta programinė įrangai įdiegiama automatiškai. Pats paprasčiausias būdas iškviesti reikiamą programinę įrangą – komandinės eilutės langas. Plaučiau apie reikiamas įvykdyti komandas skaitykite (2.3.) skyriuje.

2.2.Windows operacinėje sistemoje

Windows operacinėje sistemoje LATEX dokumentams peržiūrėti ir tvarkyti reikiama programinė įranga automatiškai nėra diegiama. Ją reikia įsidiegti pačiam vartotojui.

Reikiama programinė įranga yra tokia:

  1. Ghostscript – tai nemokamas Windows operacinei sistemai skirtas paketas, kuris yra skirtas PostScript bei PDF dokumentams peržiūrėti, konvertuoti ir spausdinti. Kartu su Ghostscript paketu yra įdiegiami ir LATEX dokumentams konvertuoti reikalingi PostScript šriftai. Nemokamai Ghostscript 8.0 įdiegimo programą Windows operacinei sistemai galima rasti internete adresu: <http://www.cs.wisc.edu/~ghost/>[4.2.2]. Įdiegimas nėra sudėtingas ir nereikalauja ypatingų bei specialių nurodymų diegimo proceso metu.

  2. GSView – tai grafinis interfeisas Ghostscript paketui. Kitaip tariant tai Windows'inė programa skirta DVI failams peržiūrėti. Nemokamai GSView v4.4 įdiegimo programą galimą rasti tame pačiame puslapyje kaip ir Ghostscript paketą [4.2.2]. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad GSView nėra pilnai nemokama programa, tačiau ja galima laisvai naudotis nekomerciniais tikslais. Įdiegimas taip pat nėra sudėtingas, svarbiausia tik prieš diegiant GSView, nepamiršti įdiegti Ghostscript 8.0 arba 7.04 paketo.

  3. MiKTeX – tai LATEX dokumentams konvertuoti ir tvarkyti skirtas paketas. MiKTex paketui derinti (paprastam naudojimui derinti MiKTeX papildomai beje net ir nereikia) yra grafinė sąsaja, tačiau visos kitos komandos visgi turi būti atliekamos DOS komandinėje eilutėje. Nemokamai MiKTeX 2.2 įdiegimo programą galima parsisiųsti internete adresu: <http://www.miktex.org>[4.2.2]. Diegimas nėra labai sudėtingas, tačiau imlus laikui, kadangi pradžioje parsisiunčiamas tik MiKTeX paketui įdiegti skirtas vedlys, visi kiti reikiami failai siunčiami vėliau internetu. Pradžioje vedlys paklausia iš kur ir koks MiKTeX paketo variantas turi būti įdiegtas, ar mažas (small), ar didelis (large), ar pilnas (total). Pirmą kartą diegiant MiKTeX reikia nurodyti, kad vedlys turi tik parsiųsti reikiamus diegimui failus (Download only). Toliau patartina pasirinkti pilną paketo variantą, antraip gali nepavykti teisingai konvertuoti LATEX failų. Pilnam paketui įdiegti skirti failai užima apie 233 MB, o vėliau įdiegtas paketas apie 500 MB. Parsisiuntus visus reikiamus failus reikia pakartotinai paleisti vedlį ir jau nurodyti, kad norite įdiegti MiKTeX paketą, pasirinkti parsisiųsto paketo variantą (šiuo atveju total), nurodyti kur yra parsiųsti diegimui reikalingi failai, kokiame kataloge norima įdiegti patį paketą bei nurodyti, TEXMF medžio vietą, t.y. kur turi būti saugomi įvairūs naujai kuriami šriftai bei kiti dokumentai (patartina neatsisakyti šio diegimo momento ir nurodyti kelią tokį C:\TEXMF). Visa kitą atlieka diegimo programa.

  4. WinEdit – tai LATEX dokumentams ir ne tik skirtas tekstinis redaktorius. Jis nėra būtinas, tačiau pageidautinas norint redaguoti LATEX dokumentus patogiau ir lengviau nei paprastu tekstiniu redaktoriumi. Nemokamai WinEdit programą galima parsisiųsti internete adresu: <http://www.winedit.com/>[4.2.2]. Beje, programa nėra nemokama, tačiau naudojantis nepilna jos versija, mokėti nereikia.

Išvardintos programos yra minimaliai reikalingos LATEX dokumentams peržiūrėti ir konvertuoti. Jų diegimą pageidautina atlikti išvardinta tvarka.

2.3.LATEX dokumento konvertavimas į DVI bei PDF formato dokumentus

Norint peržiūrėti LATEX dokumentą kaip jis atrodytų atspausdintas, Windows operacinėje sistemoje reikia naudoti programinę įrangą išvardintą (2.2.) skyriuje, o Linux operacinėje sistemoj reikiama programinė įranga paprastai yra įdiegiama automatiškai. Tiek Windows, tiek Linux operacinėse sistemose LATEX dokumentų konvertavimas į DVI bei PDF formato failus turi būti atliekamas DOS komandinėje eilutėje.

2.3.1.Pasiruošimas prieš konvertuojant LATEX dokumentus

Paprastai LATEX failai turi tex plėtinį, o kartu su jais dažnai naudojami dar tokie failai:

Norint peržiūrėti, t.y. konvertuoti LATEX dokumentus į DVI bei PDF dokumentus, visi paminėti failai susiję su konvertuojamu dokumentu (*.tex, *.sty, *.cls, *.bib, *.eps) turėtų būti patalpinami į vieną katalogą. Stilių failai kartu su tex failais į tą patį katalogą talpinami tuomet, jei tai nėra standartiniai stilių failai einantys kartu su LATEX paketu. LATEX pirmiausia ieško naudojamų stilių tame pačiame kataloge kuriame yra peržiūrimas tex failas, jei neranda tik tuomet ieško reikiamo stilių failo savo kataloguose.

Tolesniuose skyriuose minimos komandos, skirtos LATEX dokumentams konvertuoti į kitokio formato dokumentus turi būti atliekamos DOS komandinėje eilutėje, pasirinkto LATEX dokumento kataloge, kuriame yra visi paminėti failai susiję su konvertuojamu dokumentu (*.tex, *.sty, *.cls, *.bib, *.eps).

2.3.2.Konvertavimas Linux operacinėje sistemoje

Pagrindinė reikiamų atlikti komandų seka Linux operacinėje sistemoje turi būti tokia (pavyzdyje pateikiamas stud2nn.tex dokumento konvertavimas):

  1. latex stud2nn.tex

  2. bibtex stud2nn.aux

  3. latex stud2nn.tex

  4. latex stud2nn.tex

  5. makeindex stud2nn.idx

  6. latex stud2nn.tex

  7. latex stud2nn.tex

  8. dvipdf stud2nn.dvi

Atliekant 1 punktą vartotojui bus pranešta, kad nerastas stud2nn.bbl failas. Nereikia išsigąsti, šis failas atsiras atlikus 2 punktą, o į užduotą klausimą reikia atsakyti tiesiog Enter klavišo paspaudimu.

2 punktas skirtas bibliografiniam sąrašui ir nuorodoms sudaryti. Naudojamas index.bbl failas. Šį failą pasirašo pats autorius kurdamas LATEX dokumentą.

3 ir 4 bei 6 ir 7 punktai yra atliekami du kartus tam, kad tikrai pilnai ir teisingai būtų konvertuojamas failas. Kartais vieno latex komandos atlikimo neužtenka, tad geriausia tai atlikti iš karto du kartus.

5 punktas skirtas index puslapiui padaryti.

8 punktas skirtas po 7 punkto gautam DVI dokumentui konvertuoti į PDF dokumentą. DVI dokumentas gaunamas jau po pirmojo punkto, tačiau pilnas ir galutinis jis yra atlikus tik 7 punktą.

Atlikus visus aštuonis punktus galiausiai gaunami DVI bei PDF failai, kuriuos galima peržiūrėti specialiomis tam skirtomis programomis. Paprastai šios programos Linux operacinėje sistemoje įdiegiamos automatiškai.

2.3.3.Konvertavimas Windows operacinėje sistemoje

Pagrindinė reikiamų atlikti komandų seka Windows aplinkoje turi būti tokia (pavyzdyje pateikiamas stud2nn.tex dokumento konvertavimas):

  1. latex stud2nn

  2. bibtex stud2nn

  3. latex stud2nn

  4. latex stud2nn

  5. makeindex stud2nn

  6. latex stud2nn

  7. latex stud2nn

  8. dvipdfm stud2nn

Kaip matyti pateiktoje sekoje, Windows operacinėje sistemoje failų plėtinius rašyti nėra būtin. Linux operacinėje sistemoje taip pat būtų galima nerašyti failų plėtinių, tačiau 5 komanda makeindex visgi to reikalauja.

Atliekant 1 punktą vartotojui bus pranešta, kad nerastas stud2nn.bbl failas. Nereikia išsigąsti, šis failas atsiras atlikus 2 punktą, o į užduotą klausimą reikia atsakyti tiesiog Enter klavišo paspaudimu.

2 punktas skirtas bibliografiniam sąrašui ir nuorodoms sudaryti. Naudojamas index.bbl failas. Šį failą pasirašo pats autorius kurdamas LATEX dokumentą.

3 ir 4 bei 6 ir 7 punktai yra atliekami du kartus tam, kad tikrai pilnai ir teisingai būtų konvertuojamas failas. Kartais vieno latex komandos atlikimo neužtenka, tad geriausia tai atlikti iš karto du kartus.

5 punktas skirtas index puslapiui padaryti.

8 punktas skirtas po 7 punkto gautam DVI dokumentui konvertuoti į PDF dokumentą. DVI dokumentas gaunamas jau po pirmojo punkto, tačiau pilnas ir galutinis jis yra atlikus tik 7 punktą. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Linux sistemoje naudojama programa dvipdf, o Windows sistemoje – dvipdfm, kuri eina kartu su MiKTeX paketu.

Atlikus visus aštuonis punktus galiausiai gaunami DVI bei PDF failai, kuriuos galima peržiūrėti specialiomis tam skirtomis programomis. DVI failą galima peržiūrėti jau minėtąja (2.2.) GSView programa. PDF failą galima peržiūrėti įprastine Windows operacinei sistemai programa Adobe Acrobat Reader, kurį galima parsisiųsti internete adresu: <http://www.adobe.com>.

3.LATEX dokumentams konvertuoti į HTML puslapius skirta programinė įranga

LATEX dokumentus galima konvertuoti ne tik į DVI ar PDF dokumentus, bet ir į HTML interneto puslapius. Aišku tam reikalinga speciali programinė įranga – LATEX2HTML konverteris, kurį galima nemokamai atsisiųsti internete tokiu adresu: <http://www.ctan.org/ctan/tex-archive/support/latex2html/>[4.2.2]. Patartina siųsti vėliausią konverterio versiją – šiuo metu latex2html-2002-2-1. Nurodytu adresu galima parsisiųsti tar formato archyvą latex2html-2002-2-1.tar, kurį supranta tiek Windows ZIP, tiek Linux TAR archyvatoriai. Plačiau apie LATEX2HTML konverterį, naudojamus parametrus ir reikiamą programinę įrangą galima pasiskaityti internete pagalbos puslapiuose, pvz., <http://www-texdev.mpce.mq.edu.au/l2h/docs/manual/>[4.2.2].

3.1.LATEX2HTML konverterio diegimas operacinėje sistemoje

LATEX konverterio diegimas Windows ir Linux operacinėse sistemose nėra toks pats. Linux operacinėse sistemose LATEX2HTML konverteris apskritai yra įdiegiamas automatiškai su sistema, todėl čia bus kreipiamas dėmesys daugiau į diegimą Windows sistemoje.

3.1.1.Su konverteriu susijusi ir jam reikalinga papildoma programinė įranga

Vien tik parsisiųsti LATEX2HTML konverterį neužtenka, reikia parsisiųsti ir įdiegti į savo operacinę sistemą įvairių papildomų programų. Programos išvardintos (2.2.) skyriuje taip pat reikalingos ir turi būti įdiegtos anksčiausiai.

Papildomai LATEX2HTML konverteriui yra reikalinga dar tokia programinė įranga (reikalingos programinės įrangos sąrašą galima rasti pagalbos puslapiuose, pvz. [4.2.2] arba Install arba Faq faile, kuris yra LATEX2HTML įdiegimo archyve latex2html-2002-2-1.tar):

  1. Perl variklis – perl reikia todėl, kad LATEX2HTML yra perl programa. Linux operacinėje sistemoje perl variklis yra įdiegiamas automatiškai, o Windows operacinėje sistemoje vartotojas jį turi parsisiųsti ir įdiegti pats. Vėliausia perl versijos, pvz., ActivePerl 5.6.1.631, įdiegimo programą tinkančią Windows operacinei sistemai nemokamai galima parsisiųsti internete tokiais adresais: <http://www.activestate.com/> arba <http://www.perl.com>.

  2. Dvips – programa skirta konvertuoti DVI dokumentus į PostScript dokumentus. Šios programos papildomai siųsti nereikia, nes ji Windows sistemoje įdiegiama kartu su MiKTeX paketu, o Linux sistemoje įdiegiama automatiškai.

  3. Netpbm – tai visa Unix grafikos priemonių biblioteka. Šios grafinės priemonės į Linux sistemą įdiegiamos automatiškai, o Windows sistemos vartotojai tai turi atlikti patys. Plačiau apie netpbm biblioteką Windows operacinei sistemai galima pasiskaityti internete tokiu adresu: <http://gnuwin32.sourceforge.net/packages/netpbm.htm>. Į į netpbm paketą įeina įeina tokios programos (visas toliau paminėtas programas Windows operacinei sistemai galima nemokamai parsisiųsti internete tokiu adresu: <http://sourceforge.net/project/showfiles.php?group_id=23617&release_id=105239>):

    1. Jbgkit – programa skirta konvertuoti paveikslėlius į ir atgal jbig formatą.

    2. Jpeg – programa skirta konvertuoti paveikslėlius į ir atgal jpeg formatą.

    3. Libpng – programa skirta konvertuoti paveikslėlius į ir atgal png formatą.

    4. Librle – programa skirta konvertuoti paveikslėlius į ir atgal urt formatą.

    5. Tif – programa skirta konvertuoti paveikslėlius į ir atgal tiff formatą.

    6. Zlib – programa skirta grafinei informacijai suspausti ir išskleisti.

  4. Pnmtopng - programa skirta konvertuoti PNM formato paveikslėlius į PNG formato paveikslėlius. Linux operacinėje sistemoje ši programa įdiegiama automatiškai, o Windows sistemos vartotojai tai turi atlikti patys. Pnmtopng programą Windows operacinei sistemai galima parsisiųsti nemokamai internete tokiu adresu: <http://www.schaik.com/png/pnmtopng.html>.

3.1.2.Papildomos programinės įrangos diegimas Linux ir Windows operacinėse sistemose

Norint, kad LATEX2HTML gerai veiktų, prieš pradedant jį instaliuoti, pirmiausia reikia teisingai įdiegti papildomą programinę įrangą. Linux operacinės sistemos vartotojai šį skyrių gali praleisti, nes Linux operacinėje sistemoje papildoma programinė įranga įdiegiama automatiškai. Šis skyrius reikalingas Windows operacinės sistemos vartotojams. Kai kurie papildomos programinės įrangos diegimo aspektai paminėti (2.2.) skyriuje, tačiau dar reikia atlikti tokius papildomus veiksmus:

  1. Pirmiausia reikia įdiegti programinę įrangą paminėtą (2.2.) skyriuje.

  2. Reikia teisingai nurodyti MiKTeX paketo programų vietą Jūsų kompiuteryje, jei kartais MiKTeX diegimo programa to neatliko automatiškai. Tiesiog sistemos kintamąjį PATH reikia papildyti tokiu keliu (jei MiKTeX paketas buvo įdiegtas pagal nutylėjimą ten, kur siūlė vedlys): <C:\MiKTeX\miktex\bin\;>. PATH kintamasis Windows 9x operacinėse sistemos nustatomas autoexec.bat faile, kuris paprastai yra C:\ diske. Windows NT/2000/XP operacinėje sistemoje PATH kelias nustatomas taip: Start -> Control pannel -> System -> Special -> System variables.

  3. Toliau reikia teisingai nustatyti GHostscript programų vietą Jūsų kompiuteryje. Tai taip pat reikia nurodyti PATH kintamajame. Pvz., jei Jūs GHostscript paketą įdiegėte kompiuteryje taip: C:\Program Files\Ghostscript\gs8.00, tai sistemos kintamąjį PATH reikia papildyti tokiu keliu: <C:\Program Files\Ghostscript\gs8.00\bin\;>

  4. Toliau reikia įdiegti Perl variklį (3.1.1. skyrius) ir taip pat teisingai nurodyti jo vietą Jūsų kompiuteryje. Perl diegimas yra paprastas, tačiau įdiegus jį kompiuteryje taip: C:\Perl, sistemos kintamąjį PATH reikia papildyti tokiu keliu: <c:\Perl\bin;>.

  5. Galiausiai reikia nurodyti kur yra reikalingos papildomos Unix programos aptartos (3.1.1.) skyriuje. Geriausias būdas joms įdiegti – sukurti atskirą katalogą, pvz., C:\UnixTools\ ir jame atskirus vidinius katalogus kiekvienai Unix programai paminėtai (2.2.) skyriuje 3 ir 4 punkte. Tuomet sistemos PATH kintamąjį galima būtų papildyti tokiais keliais: <C:\UnixTools\jbigkit\bin\;C:\UnixTools\jpeg\bin\;C:\UnixTools\libpng\bin\;C:\UnixTools\librle\bin\;C:\UnixTools\netpbm\bin\;C:\UnixTools\pnmtopng\;C:\UnixTools\tiff\bin\;C:\UnixTools\zlib\bin\;>.

  6. Galiausiai belieka įdiegti patį LATEX2HTML konverterį. Plačiau apie tai (3.1.3.) bei (3.1.4.) skyriuose.

3.1.3.Konverterio diegimas Linux operacinėje sistemoje

Linux operacinėje sistemoje LATEX2HTML konverteris paprastai įdiegiamas automatiškai, todėl daugiausia bus kreipiamas dėmesį į Windows operacinės sistemos vartotojus – sekantis skyrius.

3.1.4.Konverterio diegimas Windows operacinėje sistemoje

Norint įdiegti LATEX2HTML konverterį, kai jau buvo įdiegta papildomai jam reikalinga programinė įranga (3.1.), reikia atlikti tokius veiksmus:

  1. Pirmiausia kur nors, pvz., C:\Install\Latex2html\, diske išskleisti parsisiųsta LATEX2HTML diegimo archyvą latex2html-2002-2-1.tar. Tai turėtų būti ne tas katalogas, kuriame galutinai bus įdiegtas konverteris.

  2. Toliau reikia atlikti diegimo paruošimą, DOS komandinėje eilutėje, kataloge kuriame yra išskleistas LATEX2HTML archyvas, įvykdant tokią komandą:
    config PREFIX+C:\LATEX2HTML\ Parametru PREFIX nusakoma, kur turi būti įdiegtas LATEX2HTML konverteris. Paleista programa ekrane pateiks įvairius pranešimus apie reikalingą programinę įrangą LATEX2HTML konverteriui. Jei atlikote anksčiau aprašytus veiksmus teisingai, programa turi pranešti apie kiekvieną reikiamą programą ar viskas gerai ar ne, pvz, patikrinus ar yra latex programa ir nustačius, kad tokia yra bus pateiktas toks pranešimas: checking for latex... C:\MiKTeX\miktex\bin\\latex.exe Jei config programai kils kokių nors sunkumų apie tai bus pranešta Warning: eilute. Config programa tikrindama dvips programos versiją turėtų sustoti ir ekrane parodyti tokį pranešimą: checking for latex... C:\MiKTeX\miktex\bin\\latex.exe tuomet reikia tiesiog paspausti Enter. Baigus paruošimą Config programa turi pranešti tik vieną Warning eilute: checking for TeX include path... NONE
    Warning: Will not automatically install LaTeX2HTML style files.
    Nereikia išsigąsti, reikiamus stilius bus galima nukopijuoti į reikiamą vietą rankiniu būdu (4 punktas).

  3. Galiausiai, taip pat DOS komandinėje eilutėje, kataloge kuriame yra išskleistas LATEX2HTML archyvas, reikia paleisti įdiegimo komanda: install. Install programa įdiegs LATEX2HTML konverterį į Jūsų nurodytą vietą, kai buvo atlikta komanda, pvz., config PREFIX+C:\LATEX2HTML\.

  4. Įdiegus LATEX2HTML konverterį reikia jo naudojamus stilių failus perkelti ten, kur juos taip pat galėtų rasti latex programa. Norint tai padaryti reikia visus failus esančius kataloge C:\LATEX2HTML\ texinputs\ perkelti į MiKTeX stilių katalogą, pvz., C:\MiKTeX\tex\latex\latex2html\.

  5. Tam, kad būtų galima naudoti LATEX2HTML konverterį bet kuriame Jūsų kompiuterio kataloge iš DOS komandinės eilutės, reikia papildyti sistemos PATH kintamąjį, pagal pateiktus pavyzdžius ankstesniuose punktuose, tokiu keliu: C:\LATEX2HTML\bin\;

  6. Dabar jau galima naudotis LATEX2HTML konverteriu.

3.2.LATEX2HTML konverterio naudojimas ir parametrai

Norint panaudoti LATEX2HTML konverterį, kai jis buvo sėkmingai įdiegtas, reikia DOS komandinėje eilutėje, norimame kataloge, kuriame yra LATEX failas atlikti tokią komandą:

latex2html failas.tex

Tai yra pats paprasčiausias konverterio panaudojimo būdas. Tačiau DOS komandinėje eilutėje naudojant papildomus parametrus galima nurodyti tikslesnį latex dokumentų konvertavimą. Apie papildomus konverterio parametrus galite pasiskaityti internete[4.2.2] arba konverterio dokumentacijoje, kuri turėtų būti Jūsų kompiuteryje: C:\LATEX2HTML\docs\manual.tex. Tam, kad patogiau būtų skaityti, manual.tex dokumentą galite konvertuoti į DVI arba PDF dokumentą – (2.3.) skyrius. Taip pat apie papildomus parametrus galima sužinoti atlikus tokią komandą DOS komandinėje eilutėje:

latex –help

Kai kurie LATEX2HTML konverterio parametrai buvo panaudoti konvertuojant stud2nn knygą:

-local_icons šis parametras skirtas tam, kad LATEX2html konverteris perkopijuotų HTML puslapiuose naudojamus specialius LATEX2HTML konverterio paveikslėlius, pvz., navigacijos mygtukai, į rezultatų failą. Tuomet HTML puslapius galima perkelti bet kur nesibaiminant, kad specialūs LATEX2HTML konverterio paveikslėliai bus nerasti.

-split 3 šis parametras skirtas tam, kad LATEX2HTML konverteris LATEX dokumentą skaidytų į atskirus HTML puslapius tik iki 3 lygio, t.y. skyriaus poskyrio poskyriui dar būtų kuriamas naujas puslapis, o jau gilesniems poskyriams nauji HTML puslapiai nebebūtų kuriami.

-image_type gif šis parametras LATEX2HTML konverterį perspėja, kad visi HTML puslapyje naudojami ir iš LATEX dokumento generuojami paveikslėliai būtų gif formato. Pagal nutylėjimą LATEX2HTML konverteris daro png formato paveikslėlius, tačiau norint, kad paveikslėliai turėtų permatomą foną teisingiau yra naudoti gif formato paveikslėlius.

-show_section_numbers šis parametras LATEX2HTML konverteriui įsako numeruoti HTML puslapiuose visus LATEX dokumento skyrius. Pagal nutylėjimą, LATEX2HTML konverteris skyrių nenumeruoja ir išskiria juos tiesiog burbuliukais.

-html_version 4.0 šis parametras LATEX2HTML konverteriu pasako kelinta HTML kalbos versija turi būti naudojama generuojant HTML puslapius.

Atliekant LATEX dokumentų konvertavimą, LATEX2HTML konverteris paprastai sukuriame LATEX dokumento kataloge kitą katalogą, kurio vardas sutampa su dokumento vardu. Būtent jame ir yra patalpinami HTML failai bei susiję pavekslėliai.

Windows operacinės sistemos vartotojai taip pat turėtų žinoti, kad naudojant LATEX dokumente eps, ps ar kitokius paveikslėlius, prieš atliekant LATEX dokumento konvertavimą į HTML puslapius į katalogą, kuriame bus patalpinti HTML failai reikia perkopijuoti visus eps, ps, ar kitus naudojamus paveikslėlius, antraip LATEX2HTML konverteris jų nesuras. Linux operacinės sistemos vartotojams to atlikti nereikia.

4.Stud2nn knygos LATEX formate konvertavimas į HTML puslapius

Prieš konvertuojant LATEX dokumentus į HTML puslapius pirmiausia verta juos pritaikyti LATEX2HTML konverteriui, antraip kai kuriuos veiksmus, pvz., formulių generavimą, formulių numeravimą gali atlikti neteisingai.

4.1.Stud2nn knygos pritaikymas LATEX2HTML konverteriui

Prieš konvertuojant stud2nn knygą į HTML puslpius LATEX2HTML konverteriu buvo atlikti tokie pakeitimai:

  1. Atsisakyta Preface skyriaus, kuris buvo aprašomas tokiu būdu:

    begin{Preface} .... end{Preface}

    LATEX2HTML konverteris tokio aprašymo nesuprato ir knyga generavo neteisingai, todėl Preface skyrius buvo aprašytas naudojant tiesiog paprastą skyriaus aprašymo būdą:

    \section{Preface}


  2. Tam, kad visos formulės būtų generuojamos teisingai, o kartu į formulių paveikslėlius būtų įtraukiama formulių numeracija pagal skyrių numerius, kiekvieną formulę reikia papildyti \htmlimage{} eilute. Knygoje formulės buvo aprašomos tokiu būdu:

    \begin{eqnarray}
    \htmlimage{align=right,transparent}
    ... (formulės aprašas) ...
    \end{eqnarray}


    Kaip matyti pavyzdyje, komandoje \htmlimage{} buvo naudojami specialūs parametrai:

    align=right – konverteriui pasako, kad formulės HTML puslapiuse turi būti numeruojamos pagal dešinę paraštę,

    transparent – konverteriui pasako, kad formulių paveikslėlių fonas turi būti permatomas, antraip kai kurios formulės padaromos pilkame fone.

  3. Ypatingai svarbus momentas yra tas, kad absoliučiai visos formulės LATEX dokumentuose skirtųsi, antraip LATEX2HTML konverteris aptikęs vienodas formules, naudos pirmosios formulės paveikslėlį ir formulių numeracija dokumente sutriks. Norint padaryti formules skirtingas, kai LATEX dokumente keliose vietose turi būti naudojama ta pati formulė su skirtinga numeracija, reikia užtenka pakeisti \htmlimage{} eilutės parametrus ir visai nekeisti formulės. Pavyzdžiui dvi vienodas formules būtų galima aprašyti taip:

    \begin{eqnarray}
    \htmlimage{pirma,align=right,transparent}
    ... (formulės aprašas) ...
    \end{eqnarray}


    ir

    \begin{eqnarray}
    \htmlimage{antra,align=right,transparent}
    ... (formulės aprašas) ...
    \end{eqnarray}


    Kaip matyti pavyzdyje, į \htmlimage{} komandos parametrų sritį, t.y. tarp riestinių skliaustų buvo užrašyti žodžiai pirma ir antra. Būtent dėl šių žodžių LATEX2HTML konverteriui abi šios formulės pasirodo skirtingos ir numeracija išliko teisinga. Vietoje žodžių taip pat galima naudoti skaičius, pvz., 1, 2, 3 ir t.t.

  4. Aprašius LATEX dokumente formules kaip tai rekomenduojama daryti 3 ir 4 šio skyriaus punktuose, \htmlimage komandų nebesupranta latex programa. Tam, kad latex programa veiktų teisingai, o taip pat teisingai veiktų ir LATEX2HTML konverteris, pagrindiniame LATEX dokumente reikia nurodyti, kad papildomai yra naudojamas html paketas. Tuo tikslu stud2nn.tex dokumente buvo įterpta tokia eilutė:

    \usepackage{html}

    Html paketą arba kitaip tariant stilių dokumentą latex programa susiranda pati, nes jį vartotojas perkopijavo į reikiamą katalogą kaip papildomą stilių (3.1.4. skyrius), o LATEX2HTML konverteris jį suranda savo kataloge, pvz., C:\LATEX2HTML\texinputs\.

  5. Ir paskutinis nemažiau svarbus momentas yra tai, kad negalima rašyti \index{} intarpų paveikslėlio, o turbūt ir kitokių objektų, ribose. Pavyzdžiui toks užrašymas yra neleistinas:

    begin{figure}
    ...
    \index{Person vs Computer game}
    ...
    end{figure}


    Tokiu atveju LATEX2HTML konverteris pasimeta ir būtent šiam paveikslėliui HTML puslapyje numeracijos nebepateikia. Šiaip numeracija kitiems paveikslėliams nesusigadina, bet norint, kad visi paveikslėliai būtų numeruojami teisingai, kai paveikslėlio apraše yra naudojamas žodis, kuris turi būti įtrauktas į Index puslapį, LATEX dokumente reikėtų rašyti geriau taip:

    \index{Person vs Computer game}
    begin{figure}
    ...
    end{figure}


    arba

    begin{figure}
    ...
    end{figure}

    \index{Person vs Computer game}

Atlikus visus paminėtus šiame skyriuje pakeitimus stud2nn.tex ir su juo susijusiems dokumentams, stud2nn knygą LATEX2HTML konvertavo į HTML puslapius nepriekaištingai.

4.2.Stud2nn knygos konvertavimas panaudojant specialius LATEX2HTML parametrus

LATEX2HTML konverteriu LATEX failus konvertuoti galima naudojant paprastą DOS komandinę eilute, pvz.,:

latex2html stud2nn

Tačiau norint gauti patogesnį ir teisingesnį stud2nn knygos HTML puslapių variantą buvo panaudoti specialūs LATEX2HTML konverterio parametrai atlikta tokia komanda DOS komandinėje eilutėje:

latex2html -local_icons -split 3 -image_type gif -show_section_numbers -html_version 4.0 stud2nn

Plačiau apie panaudotus LATEX2HTML parametrus skaitykite (3.2.) skyriuje.

4.2.1.Pilna veiksmų seka Linux operacinėje sistemoje

1–8 eilutėse esančios komandos yra aptartos (2.3.2) skyriuje.

  1. latex stud2nn.tex

  2. bibtex stud2nn.aux

  3. latex stud2nn.tex

  4. latex stud2nn.tex

  5. makeindex stud2nn.idx

  6. latex stud2nn.tex

  7. latex stud2nn.tex

  8. dvipdf stud2nn.dvi

  9. latex2html -local_icons -split 3 -image_type gif -show_section_numbers -html_version 4.0 stud2nn

4.2.2.Pilna veiksmų seka Windows operacinėje sistemoje

Windows operacinėje sistemoje patogu pasidaryti specialų paleidimo failą, pvz., go.bat, kuriame reikia surašyti žemiau pateiktas komandas. Tuomet Dos komandinėje eilutėje užteks parašyti tik go komandą, o sistema komandas surašytas go.bat faile atliks automatiškai pati.

  1. del /f /q /s stud2nn\*.*

  2. copy *.eps stud2nn\

  3. latex stud2nn

  4. bibtex stud2nn

  5. latex stud2nn

  6. latex stud2nn

  7. makeindex stud2nn

  8. latex stud2nn

  9. latex stud2nn

  10. dvipdfm stud2nn

  11. call latex2html -local_icons -split 3 -image_type gif -show_section_numbers -html_version 4.0 stud2nn

  12. del stud2nn\*.eps

Prieš pradedant atlikti surašytas komandas Windows operacinėje sistemoje, ten kur yra LATEX dokumentas reikia susikurti katalogą tokiu pat vardu kaip ir pats LATEX dokumentas, šiuo atveju stud2nn. Būtent į jį LATEX2HTML konverteris talpins visus HTML failus ir būtent į jį go.bat failo 2 komanda perkopijuos visus LATEX dokumente naudojamus paveikslėlius eps. Tai reikalinga tik Windows operacinių sistemų vartotojams.

Pirma eilutė tiesiog šalina visus failus iš katalogo, kuriame LATEX2HTML konverteris generuoja savo rezultatus. Tai reikalinga tik tam, kad rezultatas būtų švarus ir visi paveikslėliai būtų padaromi iš naujo, kai LATEX dokumentas generuojamas pakartotinai, antraip gali susigadinti formulių numeracija. Galima LATEX2HTML konverteriui naudoti komandinėje eilutėje parametrą -no_reuse, bet kur kas geriau yra pašalinti visus failus rankiniu būdu. /f /q /s - tai specialūs raktai del komandai. Būtent taip Windows sistemoje rašomi raktai komandinėje eilutėje.

/s raktas skirtas tam, kad del komanda šalintu ne tik failus nurodytame kataloge, bet ir gilesniuose kataloguose ir pačius gilesnius katalogus.

/f raktas skirtas tam, kad del komanda nekreiptų dėmesio ar failas yra read only ar ne ir šalintų jį be jokių perspėjimų ir užklausimų.

/q raktas padeda išvengti nuolatinio del komandos klausinėjimo ar tikrai norite pašalinti failą.

Antra eilutė reikaling tik Windows operacinėje sistemoje tam, kad automatiškai būtų perkelti visi eps paveikslėliai naudojami LATEX dokumente ir esantys tame pačiame kataloge kaip ir pats LATEX dokumentas, į katalogą, kuriame Latex2html konverteris generuoja savo rezultatus – tai kitas katalogas esantis tame pačiame kataloge kaip ir LATEX dokumentas bei sutampantis su LATEX dokumento vardu. Jei paveikslėliai rezultatų katalogą neperkeliami, Windows operacinėje sistemoje konverteris eps paveikslėlių tiesiog neranda.

3–10 eilutėse esančios komandos yra aptartos (2.3.3.) skyriuje.

12 eilutėje esanti komanda yra skirta tam, kad iš rezultatų failo būtų pašalinti visi eps paveikslėliai, nes jie HTML puslapiams yra nereikalingi.

Išvados

  1. LATEX dokumentai puikiai tinka rašyti knygoms, straipsniams, įvairioms publikacijoms, o ypač tuomet, kai naudojamos matematinės formulės.

  2. LATEX dokumentus puikiausiai galima rašyti, konvertuoti (į PDF ir kt. dokumentus), redaguoti bei peržiūrėti ne tik UNIX šeimos operacinėse sistemose, bet ir Windows operacinėse sistemose.

  3. LATEX2HTML konverteris puikiai konvertuoja LATEX dokumentus į HTML puslapius nedarydamas jokių klaidų, jei prieš konvertavimą LATEX dokumentai yra sutvarkomi pagal specialias aptartas taisykles.

  4. LATEX2HTML konverteris puikiausiai gali konvertuoti (į HTML puslapius) LATEX dokumentus ne tik UNIX šeimos operacinėse sistemose, bet ir Windows operacinėse sistemose.

  5. Visa reikalinga programinė įranga LATEX dokumentams konvertuoti, redaguoti ir peržiūrėti gali būti atsisiųsta iš interneto, tiek UNIX, tiek Windows šeimų operacinėms sistemoms.

Literatūra

  1. P. Smolskas. Dokumentų ruošimo spaudai sistemos ,,Tex“ ,,LaTeX“ ir kt. Informatikos teorija (FORMALIOS KALBOS) Individualus darbas, 2003.

  2. LATEX teksto kūrimo pagrindai. Prieiga internete: <http://mokslas.vdu.lt/tex/>.

  3. LATEX projektas. Prieiga internete: <http://www.latex-project.org>.

  4. TEX Vartotojų Grupės puslapis. Prieiga internete: <http://tug.org/>.

  5. Ghostscript. Prieiga internete: <http://www.cs.wisc.edu/~ghost/>.

  6. MiKTeX. Prieiga internete: <http://www.miktex.org>.

  7. WinEdit. Prieiga internete: <http://www.winedit.com/>.

  8. LATEX2HTML konverteris. Prieiga internete: <http://www.ctan.org>.

  9. LATEX2HTML dokumentacija. Prieiga internete: <http://www-texdev.mpce.mq.edu.au/l2h/docs/manual/>.